Back to English menu

Antano šaka - Teofilė

[ Jonas / Jokūbas / Merkelis / Jurgis / Jokūbas / Juozas / Antanas / Jokūbas / Antanas ]

Antano dukters Teofilės genealoginė schema (detalė)
Pilna genealoginė schema

Teofilė Vambutaitė  ir Juozas Ugianskas

Pasakoja Marija:

  Teofilė buvo vyriausia Antano Vambuto dukra. Ji nuo pat vaikystės mylėjo gyvulius, ypač arklius, todėl išmoko gerai jodinėti. Dažnai girdavosi, kad gali ir per kliūtis šokinėti. Tėvai turėjo nedidelį žirgyną. Teofilė lankė pradinę mokyklą, išmoko gerai skaityti ir rašyti, turėjo labai gražų balsą, mokėjo daug lenkiškų, rusiškų, žemaitiškų dainų ir giesmių, buvo labai darbšti.

Bajoraitė Teofilė, būdama 25 metų, susituokė su 28 metų bajoru Juozu Ugiansku. Gyveno pasiturinčiai, kartu su savo vyru laisvalaikiu mėgdavo jodinėti. Ji buvo gera šeimininkė, mokėjo puikiai gaminti įvairius žemaitiškus patiekalus. Dirbdama visuomet dainuodavo arba giedodavo. Mėgo priiminėti svečius ir pasisvečiuoti pas gimines, kaimynus – Vambutus, Stulginskius, Budreckius ir kitus. Pagimdė 3 dukras ir 2 sūnus. Vienas iš jų mirė.

Ugianskai susirašinėdavo su giminaičiais, išvykusiais į JAV po 1905 metų sukilimo, todėl, prasidėjus neramumams Rusijos imperijoje, ir artėjant pirmajam pasauliniam karui, giminaičiai atsiuntė visus dokumentus išvykimui į JAV, tačiau Teofilė atsisakė vykti, kadangi dukros lankė mokyklą. Šeima nutarė, kad vyks vyras ir vyriausias sūnus. 1913 metais jie ir išvyko į JAV. Išvykdami žmoną ir dukras apgyvendino Tytuvėnuose ir paliko nemažą sumą pinigų pragyvenimui, bet taip ir negrįžo, nes 1918 metais vyras susirgęs plaučių uždegimu mirė.

  Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, palikta šeima toliau rūpinosi Teofilės sūnus Juozas, kuris kvietė motiną ir seseris atvykti į JAV gyventi kartu, nes gerai išmokęs kalbą, pradėjo savo verslą. Teofilė - užsispyrusi žemaitė, nevyko, nenorėjo išvykti ir dukros.

  Teofilės dvi dukros, Sofija ir Elvyra, netrukus ištekėjo už turtingų ūkininkų Stanislovo ir Vlado Gruževskių (Gružauskų), kurie turėjo nuosavos žemės ir miško apie 70 ha Masaičių kaime netoli Tytuvėnų.
 

Jauniausios dukters Elvyros vyras pasistatė naują namą Tytuvėnuose ir atidarė parduotuvę. Kartu su jais gyveno ir Teofilė. Sūnus, gyvenantis Amerikoje, mamos nepamiršo ir padėjo finansiškai. Teofilės žentai gyveno pasiturinčiai. Bet tai truko neilgai. Okupavus Lietuvą sovietams, bijodami išvežimo į Sibirą, paliko Tytuvėnus ir išsikėlė į Šiaulius, tačiau vėl teko viską palikti, sugrįžus antrą kartą okupantams, nes žentas Vladas buvo paieškomas. Teofilė sugrįžo į Tytuvėnus ir gyveno pas dukrą Stefaniją, o dukros šeima pasitraukė į saugesnę vietą ir taip Sibiro išvengė. Teofilė mirė 1948 metais, palaidota Tytuvėnuose.

Mes, vyresnieji anūkai, žinojome, kad esame bajorų Ugianskų ir Vambutų palikuonys, nes močiutė Teofilė dažnai apie tai pasakodavo ir rodydavo Ugianskų bajorystės dokumentus, išduotus carinės Rusijos laikais. Man ir mano seseriai Elvyrai tada buvo apie 10–13 metų. Bajorystės ir nuosavybės dokumentus, net ir visas nuotraukas, dukra Elvyra sunaikino, bijodama, kad jų nerastų okupantai ir jų neišvežtų į Sibirą.

Apie Teofilės istoriją medžiagą surinko ir paruošė Teofilės anūkė Marija Palubeckienė.