�aliojo tilto istorija


	XVI - XXI am�ius

Laimius STRA�NICKAS

Keturiomis skulpt�r� grup�mis papuo�tas tiltas keliautojui - sovietinio laikotarpio simbolis, vietiniams jis labiau asocijuojasi su anuomet patirtomis kan�iomis ir sunkiais i�gyvenimais, o vien� tilto skulpt�rin� grup� homoseksualai pasirinko kovos u� savo teises simboliu.

Degintas, sprogdintas, atstatytas

Sostin�s �aliasis tiltas savo istorij� prad�jo skai�iuoti ne tada, kai jis buvo papuo�tas keturiomis skulpt�romis. I� tikr�j�, tai pirmasis tiltas per Ner�, metams b�gant ne kart� keit�s savo form�.

XIV a., kai Vilnius tapo Lietuvos sostine ir prekybos centru, vienas i� reik�mingiausi� buvo kelias, �j�s Ukmerg�s kryptimi i� Vilniaus �emutin�s pilies dabartine Tilto gatve Neries link. Manoma, kad per Ner� i� prad�i� buvo susisiekiama brasta.

1529 metais Vilniaus vaivada Albertas Go�tautas gavo Lietuvos-Lenkijos karaliaus �ygimanto I privilegij� statyti nauj� tilt�. Ta�iau jam atsisakius �ie darbai buvo pavesti tuome�iam miesto pilies vir�ininkui Ulrichui Hozijui, kuris 1536 metais baig� m�ryti didel� tilt� su abiejose pus�se dengtomis pastog�mis, krautuv�l�mis. Jis buvo vadinamas Did�iuoju arba Vilniaus tiltu.

Kadangi U. Hozijus tilt� stat� savo l��omis, jam buvo leista imti tilto mokes�ius. Kad j� b�t� surenkama kuo daugiau, buvo u�drausta per Ner� tarp Bistry�ios (dab. Baltarusija) ir Kernav�s statyti tiltus, o tarp Verki� ir Paneri� �rengti lieptus, keltus arba kaip nors kitaip keltis per up�. Nuo tilto mokes�io buvo atleisti bajorai ir dvasininkai, taip pat �ydai, ve�antieji laidoti savo artimuosius � kitapus Neries esan�ias kapines.

Deja, 1655 metais Lietuvos did�iojo etmono Jonu�o Radvilos kariuomen�, traukdamasi nuo puolan�i� rus�, tilt� per Ner� sudegino.

Tik po penkiolikos met� buvo nuspr�sta senojo tilto vietoje statyti nauj�j�. Magistratas apskai�iavo, kad tiltas atsieit� 7 000 auksini�. Jau buvo parengtas statinio projektas, nupirkta mi�ko med�iag�, beliko tik surasti statytojus. Tuo metu italas, karali�kosios tarnybos pulkininkas, in�inierius D�ovanis Batista Fredianis pasi�l� nauj� viliojant� tilto model�. Jis tikino, kad pagal jo model� pastatytas tiltas bus labai tvirtas, kainuosi�s tik 6 000 auksini�, be to, naujovi�kas, nereg�tos visame pasaulyje konstrukcijos.

Ta�iau tilto statyba baig�si skandalingai. Kai kuriuose �altiniuose kalbama, kad 1674 metais, tilto statybai einant � pabaig�, prasid�jus atodr�kiui Neries vanduo pakilo ir kartu su pajud�jusiais ledais i�judino grem�zdi�k�j� tilt�, kuris su negird�tu triuk�mu �virto � up�: liko tik akmenin�s atramos.

Magistrato samdyti �mon�s plauk� valtimis ligi Kauno, bet garsiojo tilto liekan� taip ir nesurinko. Miestui �i nevykusi statyba kainavo ne 7 000, o 20 000 auksini�. Mat Fredianis, vos prad�j�s statybas, vis reikalavo papildom� asignavim�, o po statinio gri�ties dingo be p�dsak�...

Po tokio skandalingo �vykio Vilniaus magistratui teko pasikliauti vietini� statytoj� j�gomis.

Apie 1679-uosius ant Hozijaus tilto atram� buvo sumontuotas naujas tiltas. Ta�iau 1732 metais jis jau neveik�, nes per up� buvo keliamasi keltu. 1739-aisiais LDK pai�dininkio Jano Solohubo l��omis pastatytas naujas medinis tiltas ir nuda�ytas �alia spalva, tod�l nuo to laiko vadinamas �aliuoju. Tilto apsaugai jo galuose buvo pastatyti m�riniai vartai.

1812 metais, prie� ��engiant � Vilni� Napoleonui, tilt� sudegino besitraukianti rus� armija. Napoleonas vietoj sudegusio �aliojo �sak� pastatyti laikin� pontonin� tilt� ir pats, atsis�d�s ant taburet�s, steb�jo, kol jis per por� valand� i� besim�tan�i� r�st� plaust� buvo pastatytas. I�vijus pranc�zus, �aliasis tiltas buvo atstatytas. Vis� laik� jis buvo medinis ir da�nai remontuojamas.

1894 metais medinio tilto vietoje buvo pastatytas rus� in�inieriaus profesoriaus Nikolajaus Beleliubskio projektuotas metalinis tiltas, kuris taip pat buvo nuda�ytas �alia spalva. Tilt� i�bandant juo pra�ygiavo trys t�kstan�iai kareivi� su artilerijos pab�klais.

1915 metais besitraukdama Rusijos kariuomen� band� tilt� susprogdinti, bet tik �iek tiek apgadino. 1944-aisiais vokie�iai, traukdamiesi i� Vilniaus, j� visi�kai susprogdino. Pirmaisiais pokario metais toje pa�ioje vietoje buvo pastatytas laikinas medinis tiltas.

Tilt� papuo�� skulpt�ros

Tokio �aliojo tilto, kok� matome �iandien, projekt� 1949 metais pareng� tuome�io Leningrado projektavimo institutas �Projektstalkonstrukcija", o specializuotas karinis in�inerinis dalinys statyti j� baig� 1952 metais. Tuo metu tiltas prarado savo sen�j� vard� ir buvo pavadintas armijos generolo Ivano �erniachovskio, kurio vadovaujami daliniai 1944 metais i� Vilniaus i�vijo vokie�ius, vardu.

Kad naujasis 102,9 m ilgio, 24 m plo�io ir 15 m auk��io statinys atrodyt� didingesnis, jis buvo papuo�tas keturiomis �vairi� socialini� grupi� ir profesij� �mones vaizduojan�iomis skulpt�rin�mis kompozicijomis, kurias suk�r� �ymiausi to meto lietuvi� skulptoriai. Toks, i� ketaus lietomis skulpt�romis puo�tas tiltas, yra vienintelis Lietuvoje.

Tilto pietinio galo vakarin�je pus�je stovi mechanizatori� ir laukininke vaizduojanti skulpt�ra ��em�s �kis", kuri� suk�r� skulptoriai Bernardas Bu�as ir Petras Vaivada. Rytin�je pus�je su darbo �rankiais i�did�iai �ygiuoja du vyrukai - �achtininkas ir m�rininkas. Skulpt�r� �Pramon� ir statyba" k�r� skulptoriai Napoleonas Petrulis ir Bronius Vy�niauskas.

Tilto �iaurinio galo rytin�je pus�je - pati auk��iausia - keturis metrus su postamentu siekianti - i�rai�kinga ir darni dviej� kari� su v�liava kompozicija �Taikos sargyboje", kuri� suk�r� skulptorius Bronius Pundzius. Vakarin�je pus�je - mokslo �ini� i�tro�kusius studentus (�Mokslo jaunimas") pavaizdavo skulptoriai Juozas Mik�nas ir Juozas K�dainis.

Keturios skulpt�r� kompozicijos, atitinkan�ios socialistinio realizmo kanonus ir iliustruojan�ios kertinius sovietin�s ideologijos simbolius: kareivius, besimokant� jaunim�, �emdirbius ir darbininkus, tur�jo perteikti tarybini� �moni� energij�, vali� ir ry�t�.

savait� nr. 4, 2010 m. sausio 27 d.

�aliojo tilto b�dos - padiskutuokime forume

XVI - XXI am�ius