Kult�ros paveldas


	XVI - XXI am�ius

Ar�nas MARCINKEVI�IUS

Kult�ros paveldas - Varniai

B�nant Varniuose, b�tinai reik�t� apsilankyti seniausiuose �io istorinio miestelio statiniuose. Vienas i� j� - Varni� katedra, pastatyta 1691 metais. Dabar tai �v. Petro ir �v. Pauliaus parapin� ba�ny�ia. Lankytoj� d�mesio verti ir �emai�i� kunig� seminarijos r�mai (1770 m.), vyskupo M. Valan�iaus rezidencija bei skverelis su paminklu vyskupui. Neaplenkite ir �v. Aleksandro parapin�s ba�ny�ios, pastatytos dar Vytauto Did�iojo r�pes�iu 1413-1416 metais.

Nors Varni� istorija prasideda daug anks�iau ir siekia ankstyv�j� akmens am�i�. Pirmieji �mon�s prie Bir�ulio ir L�ksto e�er� k�r�si 8 000 m. pr. Krist�. Atlikus kasin�jimus Bir�ulio e�ero baseino zonoje, rasta net apie 50 akmens am�iaus gyvenvie�i�, stovykl�, kapinyn�.

�ia rastas ir vienas �sp�dingiausi� sen�j� kap� visame Ryt� Pabaltijyje - Donkalnio �ynio kapas, datuojamas 5 000 m. pr. Kr. Min�tini ir mezolito laikotarpio kapai Spigino rage. �iam kompleksui suteiktas Pabir�ulio archeologinio draustinio statusas.

I� prie�istorini� laik� per�okime � m�s� valstyb�s viduram�ius. Ka�kod�l Varniuose (o ne Tel�iuose ar Raseiniuose) paties Vytauto nurodymu po �emai�i� krik�to buvo �kurtas �emai�i� vyskupyst�s centras. Tad min�tasis miestelis XV-XIX a. buvo ir tikras miestas, ir visos �emaitijos kult�ros bei ekonominis centras. �ia gyveno, mok�si ir dirbo daug Lietuvos kult�rai nusipelniusi� �moni�: vyskupas Merkelis Giedraitis (para��s pirm�j� religin� istorin� veikal� ��emai�i� vyskupija"), �inomas kanauninkas Mikalojus Dauk�a (pirmiausia garsus savo �Postile"), lenki�kai ra��s istorikas bei poetas Motiejus Strijkovskis, m�s� lietuvi� poetai Antanas Strazdas, Antanas Viena�indys, Antanas Baranauskas ir istorikas Simonas Daukantas, pad�j�s mokslinius lietuvi� istoriografijos pamatus. �i� ir kit� �moni� d�ka Varniai tapo vienu svarbiausi� lietuvi� kult�ros centr�.

Be abejo, negalima nepamin�ti ir �ia gyvenusio vyskupo Motiejaus Valan�iaus bei jo visuomenin�s bei kult�rin�s veiklos. Juk jis - pirmasis vyskupas �i� mu�ik�": iki tol tik i� bajori�ko luomo kil� dvasininkai gal�davo u�sid�ti vyskup� mitr� ir paimti � rankas vyskupo lazd� (iki pat M. Valan�iaus �emai�i� vyskupais paeiliui tapdavo tik kunigaik��i� Giedrai�i� gimin�s atstovai). Ir jei ne 1863 m. sukilimas, kai jo mal�intojas - korikas Michailas Muravjovas - �sak� vyskupui keltis ar�iau jo, � Kaun�, M. Valan�ius savo ganytoji�ka veikla iki pat gyvenimo pabaigos b�t� ir toliau garsin�s �� miest�.

Ta�iau Varni� regioninis parkas - tai ne vien Varniai. Parko teritorijoje st�kso didingiausi �emaitijos piliakalniai (j� yra net 13), menantys kov� su kry�iuo�iais ir kalavijuo�iais laikus. �ymiausi i� j� - Medv�galis (234,5 m auk��io), Girg�dut� (228 m), �atrija (228 m), Moteraitis (218 m), Spr�d� (216 m).

B�tinai aplankykite ir Bir�uv�nus. Tai viena seniausi� �emaitijos gyvenvie�i�, minima dar 1253 m. kry�iuo�i� kronikose. XV a. �ia buvo �kurtas stambus karali�kasis dvaras, valdomas karaliaus vietininko. V�liau dvaras per�joj priva�ias rankas. Prie� 200 met� dvaras perstatytas. Jame �kurtas etnografinis muziejus. Iki �iol sodyba i�laik� pirmin� dvaro laik� planin� strukt�r�. Dvaro teritorijoje yra 6 sakralin�s bei mitologin�s vietos: koplytstulpis su i�dro�ta �ventojo Roko skulpt�r�le, Gorski� �eimos kapin�s, Pirmojo pasaulinio karo vokie�i� kari� kapin�s, medinis skenduoli� kry�ius, Bir�uv�n� piliakalnis, �altinis Laum�s p�da.

Sakralin�s architekt�ros paminkl� - kry�i�, koplyt�li�, koplytstulpi� - gausu visame parke. Savitos medin�s architekt�ros statiniai: Po�er�s Kristaus Atsimainymo ba�ny�ia (pastatyta 1771 m.), Pavanden�s �v. Onos (1802 m.), Janapol�s �v. Mykolo arkangelo (1776 m.) ir Luok�s Vis� �vent�j� ba�ny�ios (1774 m.). Ant Gludo e�ero kranto (ne kapin�se) yra i�likusi �domi dvarinink� Sakeli� kapaviet� - mauzoliejus.

Po parko gamt� pasi�valgius

�valgytis Varni� regioniniame parke tikrai yra kur: �ia �kurtas Stervo gamtinis rezervatas ir net 33 draustiniai. Vis� pirma, pabuvokime prie Bir�ulio e�ero. Pasirodo, �ia galime atsekti vis� m�s� tautos... prie�istor�. Tai liudija archeolog� radiniai, siekiantys net 10 t�kst. m. O tai - pirmieji �moni� visoje Lietuvoje apskritai pasirodymo p�dsakai.

Spigino rage (Bir�ulio e�ero pakrant�) rastos mezolito stovyklos liekanos, aptikta didel� titnago dirbini� kolekcija. �ia gyven� �mon�s savo mirusiuosius laidojo Spigino salos kalvoje. �ie kapai yra seniausi akmens am�iaus �moni� - med�iotoj� ir �vej� kapai Lietuvos teritorijoje ir vieni i� seniausi� Ryt� Pabaltijyje.

Apie Bir�ulio e�er�, koks jis buvo �uvingas, kokia �ia buvo pauk��i� gausyb�, senieji �i� viet� gyventojai, �vejai pasakoja ne�tik�tinas istorijas. Anks�iau e�eras tiesiog vir�s nuo �uv� gausumo ir vadintas ne Bir�uliu, o Vir�uviu, tod�l ir �iauriniam e�ero pakra�tyje �sik�rusio miestelio Janapol�s senasis pavadinimas buvo Vir�uv�nai.

Buv�s vienu did�iausi� ir turtingiausi� Lietuvos e�er� (iki 800 ha ploto), Bir�ulis netik�tai tapo savanaud�io ��mogaus" auka. �iandien j� turime smarkiai nusekinta (apie 120 ha, vidutinis gylis nesiekia 1 m), ta�iau vis dar gyv� d�l jo paties gali� - vandening� �altini�.

Stervo gamtinis rezervatas (777 ha ploto) apima Stervo e�er� ir j� supan�ius pelkynus bei mi�kus.

Rezervatas - grie��iausi� apsaugos status� turinti saugoma I teritorija, tod�l �ia u�drausta | bet kokia �mogaus �kin� veikla (mi�ko kirtimas, med�iokl�, �vejyba, uogavimas ir grybavimas). Lankytis Stervo gamtiniame rezervate galima tik mokslini� tyrim� ir steb�jim� bei mokomaisiais tikslais, susitarus su Varni� regioninio parko direkcija.

L�ksto e�eras garsus tuo, kad vienintelis visoje Lietuvoje iki �iol � krant� i�meta gintar�. Kiekvienas, apsilank�s e�ero Gintar� �lankoje, gali susirasti gintaro gabal�li�. Iki �ios �lankos i� pagrindin�s L�ksto e�ero stovyklaviet�s veda Gintar� takas. <

Sietuvos pelk�se yra k�lgrinda - slaptas, akmenimis gr�stas kelias per pelk�. Apie k�lgrind� - �mogaus rank� k�rin� -�eslovas Kudaba ra��: �Sietuvos k�lgrinda - didis m�s� kra�to archeologinis paminklas. Ne veltui (...), pasakojama, jog tai i� seniai, kai gyveno �ia mil�inai. Tai j� darbas. �iaip ar taip, gr��ini� duomeni mis, Sietuvos pelk�s gylis 5-7 m. Kiek akmen� tek� paskandinti darant t� akmens tak�!" I

�iandien yra i�ai�kintos 3 k�lgrindos atkarpos. Pirmoji eina per pat� Sietuvos upel�. Jos ilgis - 250 m, plotis - 8 m (per pat� upel� iki - 20 m). Kitos dvi eina per gretimas pelkes, j� ilgis - 150 ir 60 m, plotis 3-4 m. Per vaizdingiausias tyvuliuojan�io Par�e�erio apylinkes ves jau baigiamas �rengti pa�intinis p�s�i�j� takas. Jo ilgis - net apie 15 km (prad�ia - Poe�er�s poilsiaviet�je). Einant �iuo mediniu pa�intiniu taku, bus galima susipa�inti su auk�tapelk�s ir �emapelk�s biocenoz�mis, vaizdinga kalvot�ja �emaitija, Par�piliu, Mil�in� maudykla ir, �inoma, prabristi k�lgrinda (tuomet patartina pasiimti prastesnius drabu�ius arba tur�ti kuo persirengti).

Visai �alia Varni� miesto plyti Debesn� pelk�, kurioje �rengtas 165 m ilgio botaninis takas. Eidamas juo gali susipa�inti su pelk�s augalija, pasigro��ti gamta, pamatyti Varni� bok�tus i� ne�prastos pus�s.

Netoli Pavanden�s yra Sklepkalnis, anot tyrin�toj�, buv�s senojo politinio administracinio centro kulto vieta - Alkakalnis, kur� galima priskirti kov� su kry�iuo�iais ir kalavijuo�iais laikotarpiui. �ia, sta�ia�lait�je Gludo e�ero pakrant�je, 1904 m., mirus dvaro �eimininkui Leonardui Sakeliui, jo s�nus Zigmantas Sakelis buvo �reng�s �ios �eimos mauzoliej�. Tada � j� i� keli� viet� buvo perkelti kit� Sakeli� ir anks�iau dvar� vald�iusi� Danilavi�i� palaikai.

Vemb�t� piliakalnis yra ma�o upelio, vietini� gyventoj� vadinamo Geruliuku, tekan�io i� Domanto pelki�, kairiajame krante. Piliakalnio plotas 1,3 ha. Nuo 2000 met� �valgant teritorij� pasteb�ta gan�tinai gerai i�likusi� buvusi� �tvirtinim� ir kitos paskirties objekt� liekan� 50 ha plote aplink piliakaln�. Visoje teritorijoje aptinkamos gausios skaldyt� akmen� eil�s, kurios ai�kiai pa�ymi buvusi� u�tvar� vietas. Pilies ir gyvenviet�s �tvirtinim� kompleks� sustiprino i� vis� pusi� �i� teritorij� juosiantys vandens telkiniai - up�s, e�erai ir pelk�s.

Tokios gamtin�s s�lygos pil� dar� sunkiai prieinam�. Manoma, kad �ia gal�jo b�ti �emai�i� kunigaik��io Vykinto miestas-tvirtov�. Nuo 2001 m. piliakaln� ir jo papilio teritorij� prad�ta tvarkyti organizuojant Did�i�sias �emai�i� talkas. 2003 m. �emai�i� muziejus �Alka" sureng� archeologin� �valgom�j� ekspedicij�. Buvo i�kasta ir i�tirta 13 �urf� (bendras plotas 35,4 m2). Atlikti tyrimai rodo, kad papilio teritorijoje esama gana senos praeities liekan�. Rastos lipdytini� puod� �uk�s, datuojamos m. e. I t�kstantme�io IV-VIII a., taip pat aptiktas titnago skaldytinis ir skelt�, verpstukas, akmuo trintuvas.

�atrija - viena i� gra�iausi� �emaitijos kalv�, apipinta padavimais, sena kaip ir visa �emai�i� �em�. Vietiniai �mon�s pasakoja, kad kart� �j�s mil�inas, prisipyl�s ki�enes �em�s, ir pavarg�s. Tada jis atsigul�s pails�ti ir u�mig�s, o pel�s jo ki�enes pragrau�usios. Mil�inas atsibud�s, pamat�s kad jo ki�en�s kiauros, labai supyk�s ir su�uk�s: �Ak, j�s, nenaud�l�s, kaip duosiu su �atra!" I� �ia ir kil�s �atrijos pavadinimas.

Visu savo didingumu lankytojus pasitinka Medv�galis. �iame archeologiniame komplekse �rengta 4 km pasivaik��iojimo tak�. Jais einant galima pamatyti kalvyn� i� vis� pusi�, o u�kopus � vir�� ap�velgti �sp�ding� �emaitijos kra�tovaizd�. Pro �� kompleks� veda Auk�tagir�s pa�intinis p�s�i�j�-dviratinink� takas. Keliaudami �iuo taku aplankysite Po�em�s gyvenviet�, kurioje stovi Kristaus Atsimainymo medin� ba�ny�ia, Skroblyn�, Milt� kaln�, Laum�kaln�, Bilioni� piliakaln�, Auk�tagir�s kaln�, ant kurio �rengtas 14 m ap�valgos bok�tas. Kartuvi� kaln�, Gulbi� kaim�, kuriame gim�s etnologas Norbertas V�lius, ir gr��ite � Par�e�erio stovyklaviet�.

Netoli Vemb�t� kaimo, Geruliuko upelio kairiajame krante, st�ksto Vemb�t� akmuo - garsus tuo, jog jame ��velgiamas �mogaus portretas. Iki �iol taip ir neai�ku, ar tai gamtos, ar �mogaus rank� k�rinys. 2006 m. grup� mokslinink� atliko specialius �io akmens tyrimus, ta�iau vieningos nuomon�s neprieita. Jeigu ekspertai b�t� kategori�kai patvirtin�, kad matom� akmenyje veid� band� kalti �mogus, tai b�t� did�iul� sensacija. Deja, to dar teks palaukti, o akmuo i�ve�tas atgal ir pastatytas savo pirmin�je vietoje - Vemb�t� piliakalnio prieigose. Ekspertai pasi�l� atlikti i�samius tyrimus toje vietoje, kur be �ito akmens stovi dar ne vienas vertas d�mesio akmuo. Galb�t bendras archeolog�, istorik�, mokslinink� darbas ateity i�ai�kins tikr�j� ties�, kurios taip nekantriai laukia m�s� kra�to praeitimi besidomintys pilie�iai.

XVI - XXI am�ius

Kult�ros paveldas - Varniai

Po parko gamt� pasi�valgius