Back to English menu

[ 1, ] [ 2 ]

Šaltinis

Viskas apie Vambutus (ištraukos)

   
Iš viešvienškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas

„1863 m. jaunajai Julijai teko gana daug kartų susitikti, artimai bendrauti su kaimyninio Vambučių dvaro savininko žmona Gadoniene... Žemaitė nepaminėjo jos vardo ir nepateikė jokių dokumentų nei apie Gadonienę, nei apie Vambutus.

Tai labai sena gyvenvietė. Kaip rodo pats kaimo pavadinimas, čia kadaise gyveno Vambutas – žemaičių kunigaikštis. Jo vardą randame Ipatijaus metraštyje, čia aprašoma 1219 metais žymiausiųjų Lietuvos atstovų sudaryta taikos sutartis su Galicijos-Volynės kunigaikščiais: „... Lietuvos kunigaikščių vardai buvo šie: tai vyriausieji (ar vyriausiasis) Živinbudas, Daujotas, Dausprungas (Dovsprung), jo brolis Mindaugas (Midog), Daujalo brolis Vilikaitis, žemaičių kunigaikštis Erdivilas, Vykintas, o Ruškaičių – Kintibutas, Vambutas (Vonibut), Butautas, Vyšeikis ir jo sūnus Višlis, Kitenis, Plikienė (Plikosova?)“.

Naudodamasis šio metraščio informacija, poetas ir dramaturgas Justinas Marcinkevičius dviejų dalių dramoje „Mindaugas“ taip pat mini, kad vienas iš pasirašiusiųjų sutartį buvo kunigaikštis Vambutas, tik jį nurodo buvus Sūduvos kunigaikščiu. Tai, be abejonės, laisvas, poetinis istorijos traktavimas. Vambučių giminės pėdsakų randame ne Sūduvoje, bet Žemaičiuose.

Kunigaikščių Vambučių reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais – dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje Daukantų giminės genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui.“

     Jonas Vambutas - pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje.

„Vambučių giminės atžalos dar tebebuvo gajos XVIII amžiuje. 1734 m. Mykolas Vambutas1 įsteigė antrąją Salantų parapinės bažnyčios altariją. Didikų Vambučių palikuonys buvo gyvi dar ir XIX šimtmečio viduryje. Tai – Vambuto šeima, ji bendravo su žymiu žemaičių rašytoju Simonu Daukantu, globojo jį senatvėje. S. Daukantas kalba apie Vambučių šeimą gydytojui Vladimirui Andriejauskui bene 1862 metais: „O aš jaučiuosi vis blogiau. Manydamas netrukus mirti ir nenorėdamas išgąsdinti ponų Vambučių ir jų vaikų, išvažiavau į atkampią vietą, pas Papilės kunigą Vaišvilą, kuriam parūpo mano likimas, praėjusių metų spalio 14 dieną.“ Mykolas Biržiška paminėjo šio Vambuto vardą.“„Vambučių giminės atžalos dar tebebuvo gajos XVIII amžiuje. 1734 m. Mykolas Vambutas1 įsteigė antrąją Salantų parapinės bažnyčios altariją. Didikų Vambučių palikuonys buvo gyvi dar ir XIX šimtmečio viduryje. Tai – Vambuto šeima, ji bendravo su žymiu žemaičių rašytoju Simonu Daukantu, globojo jį senatvėje. S. Daukantas kalba apie Vambučių šeimą gydytojui Vladimirui Andriejauskui bene 1862 metais: „O aš jaučiuosi vis blogiau. Manydamas netrukus mirti ir nenorėdamas išgąsdinti ponų Vambučių ir jų vaikų, išvažiavau į atkampią vietą, pas Papilės kunigą Vaišvilą, kuriam parūpo mano likimas, praėjusių metų spalio 14 dieną.“ Mykolas Biržiška paminėjo šio Vambuto vardą.“ 2

      „Žemaitė teisingai rašo: Vambutai. Reikia šios vietovės rašymą atitaisyti ir vadinti bei rašyti ne Vembūtai („Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ T.III.1931.P.709 rašoma Vembūtai, o Vambūtai. Vembūtais pradėjo vadinti, rodos, tik carinė administracija XIX šimtmetyje.
  „...žinoma, kad minimą dvarą Vambučių kaime jau XIX šimtmečio pradžioje valdė Augustinas Gadonas...po tėvo mirties dvaras atiteko sūnui Titui, kurio sūnus Vaclovas Gadonas Vambutus išpardavė (mirė 1907 m. Šveicarijoje).“
      „Adomas Butrimas, Kazys Misius yra įėjęs ir į 1830–1831 metų sukilimo prieš carizmą istoriją (...su sukilėliais atėjo į Viešvėnų apylinkes ir apsistojo Burnių kaime. Birželio 12 d. ....atvyko į Vambučių dvarą grobti maisto ir pašaro)....“
  „Vambučių dvarui priklausė Krištapiai3, Dargvainai, Užvėdarė, Pamalkalnis, iš viso apie 500 dešimtinių“.
   
„Viešvė, Viešvėnų žemė, valsčius, tijūnija ir seniūnija“

Adomas Butrimas, Kazys Misius

„...Istoriniuose šaltiniuose 1219 metais minimas Vanibutas (Vonibut) iš Ruškių giminės gal ir galėtų būti siejamas su Vambučių piliakalniu prie Domanto upelio, netoli rytinės Lūksto ežero pakrantės. Gal ir kiti Vambutai, jau Viešvėnų žemėje, Gervainio upelio aukštupyje, kur žinomas senas Vambučių dvaras ir XV a. kapinynas, galėtų būti siejami su Vambuto (Vonibut) asmeniu.....“

„Vembūtų dvaras ir senkapis Viešvėnų žemėje, Vembūtų piliakalnis ir alkakalnis, Ruškio ežeras ir upelis gana artimoje Viešvėnų žemės kaimynystėje, daugybė archeologinių paminklų šiame rajone gal ir galėtų dalį Viešvėnų žemės ir pietvakarines kaimynines teritorijas sieti su Ruškavičių gimine ir XIII a. pradžioje žinomu kunigaikščiu Vambutu.“
   

Kungiai    

    „Anksčiau vadinti Kryžaičiais, juose 1667 m. užrašytas tik vieno bajoro dūmas,“ ...minimas „Vambutas Andrius pavaldinių dūmų neturėjo“.

Vembūtai   


„XVI a. šaltiniuose Vembūtų vietovardžio nepasitaikė aptikti. Žinoma, jis galėjo ir būti. 1667 m. nurodyti 6 Vembūtų dvaro valstiečių dūmai. 1690 m. minimi Kryžaičiai - Vembūtai ir Viešvėnai - Vembūtai. Pastarajame gyveno Jurgis Vambutas4, jis turėjo vieną valstiečio dūmą.“
   
„Iš Viešvėnų parapijos praeities (iki 1940 m.). Kazys Misius“      „Minima, kad Vembūtų dvare buvo 45 gyventojai. „1928 m. pabaigoje bažnyčios komitetas nutarė atnaujinti Vembūtų koplyčią. Paaiškėjo, kad ši koplyčia visai supuvusi ir jos sutaisyti nebegalima.“
   
Iš Viešvėnų parapijos mokyklų praeities
Kazys Misius, Adomas Butrimas
 „...Jomantuose nebuvo galima išsinuomoti mokyklai patalpų, nutarta ją perkelti į Vembūtus. Čia dvare išnuomotas klasei kambarys, tik jį reikėjo suremontuoti. Todėl 1927 m. rudenį Vembūtų mokykla atidaroma Rušėnų kaime. Klasei išnuomotas gana erdvus kambarys, pastatyta 19 suolų. 1927–1928 mokslo metais ši mokykla vadinta Vembūtų (Jomantų) mokykla.“
   
Iš tolimosios Viešvėnų apylinkės praeities.
 Gintautas Zabiela.
   „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais populiarūs senkapiai. ...Iš tokių senkapių geriausiai ištirinėtas yra Vembūtų senkapis. Jis apima apie 80x40 m. dydžio gana lygaus lauko plotą, rytiniu kraštu siekiantį statų 12 m. aukščio šlaitą....“……„Vembūtų senkapis senovės tyrinėtojams įdomus keliais aspektais. Net dviejuose kapuose čia rasti mirusieji, kurių poza netipinė – jie kniūbsti. Spėjama, kad taip laidoti žmonės, kad po mirties jie nesivaidentų.... Visi aptikti kapai remiantis dirbiniais datuojami XV a. Vėliau XVII a., žmonės Vembūtuose pradėti laidoti jau kitoje vietoje, už 250 metrų nuo ankstesnio senkapio esančioje masyvioje kalvoje, vadinamoje Koplyčkalniu, aplink kalvos viršūnėje stovėjusią Vembūtų dvaro koplyčią (nugriauta 1932 m.).“
   
Žodynas.lt Pavardė „Vambutas“ yra lietuviška, kilusi iš vardo „Vambutas“ – senovinės, dabar nebenaudojamos asmenvardžio formos. Šaknis siejama su baltišku žodžiu, reiškiančiu „vamzdis“ arba „tuščiavidurį daiktą“, galimai per prūsų kalbą.

Įžymūs žmonės:
Marius Vambutas – Lietuvos teatro ir kino aktorius.
Vilius Vambutas – Lietuvos futbolininkas.

Trumpai: pavardė kilusi iš seno asmenvardžio, susijusio su „vamzdžio“ reikšme. Žinomiausi jos turėtojai – aktorius Marius ir futbolininkas Vilius Vambutas.
Socialinia
   

Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui

 

Vambutai

Parengė Audronaša

 

1. Mykolas Vambutas mano medyje, Mykolo s. (Jonas, Jokūbas, Merkelis, Jurgis, Vincentas (mirė 1734 m.), Mykolas) gyveno 18 a.
2. Laurynas Ipolitas Vambutas, g. 1797 m. - mano medyje, Vincento sūnus (Jonas, Jokūbas, Merkelis, Jurgis, Jokūbas, Juozas, Antanas)
3. „Krištopaičių dv minimas Jokūbo Vambutavičiaus Vambuto, Jurgio, Vincento gyvenimuose.“
4. „Jurgis, mirė 1692 m. (Vambutiškių, Viešvėnų, Goriškių ir Krikštopaičių dv. tėvūnas), Merkelio s. (Jonas, Jokūbas)“

 

Psl. 48