Palūšė (Aukštaitija)
Laimius STRAŽNICKAS
... pirmosios lietuviškos operos Birutė" kūrėjo M.
Petrausko ir jo brolio dainininko tenoro Kipro gimtinė yra
Palūšė, esanti netoli Ignalinos. Būtent Palūšės bažnyčioje
vargonininkaudamas jų tėvas vedė J. Rastenytę iš Antagavės
kaimo. Vasarą šis ant Lūšių ežero kranto įsikūręs kaimas
pritraukia būrius poilsiautojų. Vasaros sezonas kasmet
atidaromas renginiu Palūšės vasara". Ne dėl žymių Lietuvos kultūrai žmonių
atmintinų vietų, o dėl puikių galimybių keliauti po apylinkes
pėsčiomis ar valtimis. Su augalija galima susipažinti keliaujant
botaniniu taku, yra ir 5 km per miškus besidriekiantis
sveikatingumo takas, pėsčiųjų kelias į Ginučius, turistinis
maršrutas Tauragnų link. Vasarą čia galima pasivažinėti arkliais
kinkytais vežimais, o žiemą - rogėmis.
Palūšė - Aukštaitijos nacionalinio parko
sostinė. Čia vyksta svarbiausi Aukštaitijos nacionalinio parko
renginiai.
Istoriniuose šaltiniuose Palūšė minima nuo
1651 metų. Tuo metu čia buvo Šumskams priklausantis palivarkas.
Palūšės architektūrinė įžymybė - XVIII a. statyta medinė Šv.
Juozapo bažnyčia ir varpinė, anksčiau puošusi vieno lito
kupiūrą.Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Savo globėjo
bažnyčią nuosavoje iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė kunigas
Juozapas Baziliauskas. Sakoma, kad vieninteliai statybai naudoti
instrumentai buvo kirvis ir pjūklas.
Bažnyčios viduje yra vertingų
tautodailės kūrinių - ant lentų tapytų paveikslų, drožinių, 1752
ir 1772 m. nulietų žalvarinių varpų, puoštų barokiniais ornamentais.
Nuo bažnyčios kalnelio atsiveria puikus vaizdas į Lūšių ežero
platybes. Šį prie kaimelio prigludusį ežerą gaubia legenda. Ji
pasakoja, kad vyrams pavojinga maudytis ežere po 12 valandos
nakties, nes išplaukusios laumės drąsuolius kankina keistu būdu
- užkutena. Senieji žmonės sako, kad viena iš jų dar ir dabar
gyvena netoliese esančiameTaramos ežerėlyje.
Daugiau
savaitė nr, 49, 2009 m. gruodžio 2 d.
|
