|
|
Kunigaikščiai Oginskiai Žemaitijoje
Plungėje esantys kunigaikščio Mykolo Oginskio statyti
dvaro rūmai, kurie dėl savo puošnumo ir prabangos dažnai
pavadinami Žemaitijos Versaliu.
Laimius STRAŽNICKAS
Spindesio vis daugiau
Jau ne vieneri metai vienoje iš gražiausių Žemaitijos vietų -
Plungės dvaro rūmų teritorijoje - galima išvysti
besidarbuojančius restauratorius ir statybininkus. Mat
geriausiai išsilaikęs XIX a. antrosios pusės dvaro ansamblis
sulaukė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir yra
pritaikomas tam, kad kuo geriau patenkintų įspūdžių išalkusių
turistų poreikius. Čia jau daug kas padaryta, bet dar nemažai
darbų laukia. Juk Plungės dvaro rūmai yra ne šiaip sau kolonomis
paramstytas namas, o didžiulis ansamblis, kurį sudaro net dešimt
įvairiausios paskirties pastatų ir statinių: pagrindiniai rūmai,
dvi oficinos, žirgynas, parko vartai, skalbykla, sargo namelis,
prižiūrėtojo namas, laikrodinė (oranžerija), imituojanti XIV-XV
a. Florencijos Palazzo Vecchio rūmus, advokatų namas. Juos supa
vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje, kurio
teritorija 58,3 ha. Į šią išskirtinio žavesio vietą užsukti
verta jau dabar, nelaukiant darbų pabaigos.
Kunigaikščiai Oginskiai
Sklaidant Lietuvos istorijos puslapius neretai galima sutikti
Oginskio pavardę. Oginskių buvo įvairiausių: Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės (LDK) etmonai ir iždininkai, vaivados ir
kaštelionai, keli vyskupai, muzikai, kitų profesijų žmonės.
Oginskiai buvo XV a. pabaigos - XX a. pradžios LDK, Lietuvos
didikų ir kunigaikščių giminė, svarbiausias valdas turėjusi
Žemaitijoje, Baltarusijoje. XVII a.jie rėmė stačiatikių
bažnyčią, vėliau tapo katalikais.
Oginskių giminė turėjo didelę įtaką Lietuvos politiniam ir
kultūriniam gyvenimui. Teigiama, jog visi buvo kilniadvasiai,
kūrė, gražino aplinką, mecenavo.
Lietuvos visuomenei gerai žinomas Mykolas Kleopas Oginskis,
kilęs iš Lietuvos Oginskių giminės, garsiųjų polonezų ir mazurkų
kūrėjas. Jo sūnus Irenėjus savo rezidencija pavertė Rietavo
dvarą ir čia 1859 metais įsteigė lietuvišką agrarinę mokyklą,
atleido baudžiauninkus nuo lažo, propagavo žemaitukų veislės
žirgus, rėmė kalendorių ir kitų leidinių spausdinimą.
Irenėjaus sūnus Bogdanas apie 1874 metus Rietave įsteigė
šešiametę muzikos mokyklą, subūrė simfoninį orkestrą, rengė
žemės ūkio parodas, 1892 metais pastatydino pirmąją Lietuvoje
elektrinę.
Kitas jo sūnus - Mykolas -Plungėje įsteigė muzikos mo-.
kyklą. Joje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Plungėje - didingi rūmai
Išpuoselėti Plungės dvaro rūmai siejami su kompozitoriaus
Mykolo Kleopo Oginskio anūku Mykolu Mikalojumi Oginskiu, kuris
šį dvarą 1873 metais įsigijo iš valstybės patarėjo grafo Platono
Zubovo. Tiesa, tuomečiai vaizdingoje vietoje ant aukšto Babrungo
upės skardžio stovėję dvaro rūmai buvo visai neišvaizdūs:
pirmasis aukštas mūrinis, antrasis - medinis.Todėl naujasis
dvaro šeimininkas iškart įsigeidė kurti naują dvaro ansamblį ir
pagal vokiečių architekto Karlo Lorenso projektą pasistatydino
naujus rūmus.
1879 metais neorenesansiniai rezidenciniai rūmai buvo
iškilmingai atidaryti ir pašventinti. Iškilmės prasidėjo tuo
metu Plungėje jau veikusio dvaro orkestro atliekamu rūmų
savininko senelio M. K. Oginskio sukurtu polonezu
Atsisveikinimas su tėvyne". Vėliau šis kūrinys tapo visų
rūmuose vykusių koncertų svarbi dalis - jis būdavo atliekamas
iškilmių pradžioje ir pabaigoje.
Naujieji rūmai buvo labai prabangūs. Kunigaikštis M. M.
Oginskis turėjo sukaupęs turtingas meno kūrinių, archeologinių
radinių, medžioklės trofėjų ir knygų kolekcijas.
Šalia rūmų iškilo ir žirgynas, du orkestro mokyklos pastatai,
sargo namelis, kiti statiniai. Seniausias M. Oginskio dvaro
ansamblio statinys yra laikrodinė, išlikusi dar iš P. Zubovo
laikų. Joje buvo sumontuotas unikalus laikrodis su itin retai
kur aptinkamu konstrukcijos mazgu.
Oginskių laikais mažiausiai keliolika žmonių darbavosi rūmų
parke, kuris garsėjo ne tik retais medžiais, krūmais, gėlynais,
bet ir tvenkinių sistema. Parke iki šiol auga vadinamasis
Perkūno ąžuolas, kuriuo žavėdavosi M. K. Čiurlionis, gyvendamas
M. Oginskio dvare. Legendos byloja, kad pagonybės laikais šalia
Perkūno ąžuolo šventą ugnį kūrenusi vaidilutė Galinda. Vieną
dieną jos mylimasis išjojęs ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir
nebegrįžęs. Nuo to laiko vaidilutė vis raudojusi savo
mylimojo.... Vaidila, matydamas sielvarto apimtą Galindą, mokęs
ją nelieti ašarų ir vertingų daiktų išgabeno. Buvo nuplėštas ir
varinis rūmų stogas, iššaudytos parke gyvenusios gulbės,
fazanai. Per valakų reformą 1926 metais dvaro pastatai buvo
išparceliuoti. Rūmus įsigijęs vietinis dvarininkas pagrindinius
dvaro rūmus nugriovė, o statybines medžiagas panaudojo kitų namų
statybai.
Iki mūsų dienų išliko didžiulis Rietavo parkas, kuris pamažu
tvarkomas. Iš senųjų pastatų stovi Bogdano Oginskio muzikos
mokykla, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai
pastatai, sargo namelis, dalis parko tvoros, dveji įvažiavimo
vartai. Atstatytoje muzikos mokykloje nuo 1995 metų veikia
Oginskių kultūros istorijos muziejus, kurį galima aplankyti
pirmadieniais - penktadieniais nuo 8 iki 17 val., savaitgaliais
- pagal išankstinį susitarimą.
Dvarvietės pakraštyje, prie kelio į Plungę, yra Oginskių
koplyčia-mauzoliejus, kurioje ilsisi B. Oginskio palaikai. Čia
palaidotas ir jo broljs plungiškis kunigaikštis Mykolas
Oginskis, Irenėjaus Oginskio žmona Olga Kalinauskytė-Oginskienė,
taip pat-dvylikametė Bogdano duktė. Oficialiai priimta sakyti,
kad, būdamas 55-erių, Rietave mirė ir Irenėjus Oginskis, nors,
pasak giminės legendos, kunigaikščio mirtis ir laidotuvės buvo
tik gerai režisuotas spektaklis. Iš tikrųjų kunigaikštis,
vengdamas caro persekiojimų už dalyvavimą 1863 metų sukilime,
pasitraukė iš Žemaitijos ir po to dar keletą metų gyveno
užsienyje. Tokią versiją tarsi patvirtina ir jo kapas Rietave.
Kunigaikščio palaikai ilsisi ne Oginskių šeimos koplyčioje, o
šalia jos.
Savaitė 2013/23 |
|
