XVI - XXI amžius

 

 

Kunigaikščiai Oginskiai Žemaitijoje

Plungėje esantys kunigaikščio Mykolo Oginskio statyti dvaro rūmai, kurie dėl savo puošnumo ir prabangos dažnai pavadinami Žemaitijos Versaliu.

Laimius STRAŽNICKAS

Spindesio vis daugiau

Jau ne vieneri metai vienoje iš gražiausių Žemaitijos vietų - Plungės dvaro rūmų teritorijoje - galima išvysti besidarbuojančius restauratorius ir statybininkus. Mat geriausiai išsilaikęs XIX a. antrosios pusės dvaro ansamblis sulaukė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir yra pritaikomas tam, kad kuo geriau patenkintų įspūdžių išalkusių turistų poreikius. Čia jau daug kas padaryta, bet dar nemažai darbų laukia. Juk Plungės dvaro rūmai yra ne šiaip sau kolonomis paramstytas namas, o didžiulis ansamblis, kurį sudaro net dešimt įvairiausios paskirties pastatų ir statinių: pagrindiniai rūmai, dvi oficinos, žirgynas, parko vartai, skalbykla, sargo namelis, prižiūrėtojo namas, laikrodinė (oranžerija), imituojanti XIV-XV a. Florencijos Palazzo Vecchio rūmus, advokatų namas. Juos supa vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje, kurio teritorija 58,3 ha. Į šią išskirtinio žavesio vietą užsukti verta jau dabar, nelaukiant darbų pabaigos.

Kunigaikščiai Oginskiai

Sklaidant Lietuvos istorijos puslapius neretai galima sutikti Oginskio pavardę. Oginskių buvo įvairiausių: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) etmonai ir iždininkai, vaivados ir kaštelionai, keli vyskupai, muzikai, kitų profesijų žmonės. Oginskiai buvo XV a. pabaigos - XX a. pradžios LDK, Lietuvos didikų ir kunigaikščių giminė, svarbiausias valdas turėjusi Žemaitijoje, Baltarusijoje. XVII a.jie rėmė stačiatikių bažnyčią, vėliau tapo katalikais.

Oginskių giminė turėjo didelę įtaką Lietuvos politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Teigiama, jog visi buvo kilniadvasiai, kūrė, gražino aplinką, mecenavo.

Lietuvos visuomenei gerai žinomas Mykolas Kleopas Oginskis, kilęs iš Lietuvos Oginskių giminės, garsiųjų polonezų ir mazurkų kūrėjas. Jo sūnus Irenėjus savo rezidencija pavertė Rietavo dvarą ir čia 1859 metais įsteigė lietuvišką agrarinę mokyklą, atleido baudžiauninkus nuo lažo, propagavo žemaitukų veislės žirgus, rėmė kalendorių ir kitų leidinių spausdinimą.

Irenėjaus sūnus Bogdanas apie 1874 metus Rietave įsteigė šešiametę muzikos mokyklą, subūrė simfoninį orkestrą, rengė žemės ūkio parodas, 1892 metais pastatydino pirmąją Lietuvoje elektrinę.

Kitas jo sūnus - Mykolas -Plungėje įsteigė muzikos mo-. kyklą. Joje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Plungėje - didingi rūmai

Išpuoselėti Plungės dvaro rūmai siejami su kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio anūku Mykolu Mikalojumi Oginskiu, kuris šį dvarą 1873 metais įsigijo iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo. Tiesa, tuomečiai vaizdingoje vietoje ant aukšto Babrungo upės skardžio stovėję dvaro rūmai buvo visai neišvaizdūs: pirmasis aukštas mūrinis, antrasis - medinis.Todėl naujasis dvaro šeimininkas iškart įsigeidė kurti naują dvaro ansamblį ir pagal vokiečių architekto Karlo Lorenso projektą pasistatydino naujus rūmus.

1879 metais neorenesansiniai rezidenciniai rūmai buvo iškilmingai atidaryti ir pašventinti. Iškilmės prasidėjo tuo metu Plungėje jau veikusio dvaro orkestro atliekamu rūmų savininko senelio M. K. Oginskio sukurtu polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne". Vėliau šis kūrinys tapo visų rūmuose vykusių koncertų svarbi dalis - jis būdavo atliekamas iškilmių pradžioje ir pabaigoje.

Naujieji rūmai buvo labai prabangūs. Kunigaikštis M. M. Oginskis turėjo sukaupęs turtingas meno kūrinių, archeologinių radinių, medžioklės trofėjų ir knygų kolekcijas.

Šalia rūmų iškilo ir žirgynas, du orkestro mokyklos pastatai, sargo namelis, kiti statiniai. Seniausias M. Oginskio dvaro ansamblio statinys yra laikrodinė, išlikusi dar iš P. Zubovo laikų. Joje buvo sumontuotas unikalus laikrodis su itin retai kur aptinkamu konstrukcijos mazgu.

Oginskių laikais mažiausiai keliolika žmonių darbavosi rūmų parke, kuris garsėjo ne tik retais medžiais, krūmais, gėlynais, bet ir tvenkinių sistema. Parke iki šiol auga vadinamasis Perkūno ąžuolas, kuriuo žavėdavosi M. K. Čiurlionis, gyvendamas M. Oginskio dvare. Legendos byloja, kad pagonybės laikais šalia Perkūno ąžuolo šventą ugnį kūrenusi vaidilutė Galinda. Vieną dieną jos mylimasis išjojęs ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir nebegrįžęs. Nuo to laiko vaidilutė vis raudojusi savo mylimojo.... Vaidila, matydamas sielvarto apimtą Galindą, mokęs ją nelieti ašarų ir vertingų daiktų išgabeno. Buvo nuplėštas ir varinis rūmų stogas, iššaudytos parke gyvenusios gulbės, fazanai. Per valakų reformą 1926 metais dvaro pastatai buvo išparceliuoti. Rūmus įsigijęs vietinis dvarininkas pagrindinius dvaro rūmus nugriovė, o statybines medžiagas panaudojo kitų namų statybai.

Iki mūsų dienų išliko didžiulis Rietavo parkas, kuris pamažu tvarkomas. Iš senųjų pastatų stovi Bogdano Oginskio muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, vandens bokštas, keli ūkiniai pastatai, sargo namelis, dalis parko tvoros, dveji įvažiavimo vartai. Atstatytoje muzikos mokykloje nuo 1995 metų veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, kurį galima aplankyti pirmadieniais - penktadieniais nuo 8 iki 17 val., savaitgaliais - pagal išankstinį susitarimą.

Dvarvietės pakraštyje, prie kelio į Plungę, yra Oginskių koplyčia-mauzoliejus, kurioje ilsisi B. Oginskio palaikai. Čia palaidotas ir jo broljs plungiškis kunigaikštis Mykolas Oginskis, Irenėjaus Oginskio žmona Olga Kalinauskytė-Oginskienė, taip pat-dvylikametė Bogdano duktė. Oficialiai priimta sakyti, kad, būdamas 55-erių, Rietave mirė ir Irenėjus Oginskis, nors, pasak giminės legendos, kunigaikščio mirtis ir laidotuvės buvo tik gerai režisuotas spektaklis. Iš tikrųjų kunigaikštis, vengdamas caro persekiojimų už dalyvavimą 1863 metų sukilime, pasitraukė iš Žemaitijos ir po to dar keletą metų gyveno užsienyje. Tokią versiją tarsi patvirtina ir jo kapas Rietave. Kunigaikščio palaikai ilsisi ne Oginskių šeimos koplyčioje, o šalia jos.

Savaitė 2013/23

 

Psl. 115