|
|
Antano šaka:[ Jonas / Jokūbas / Merkelis / Jurgis / Jokūbas / Juozas / Antanas / Jokūbas / Antanas ] |
Man buvo žinomos tik dvi Antano dukros: Teofilė ir Stanislava. 2007 m. gavau žinių iš Aleksandro anūkės Linos. Stanislava - mano senelė, kurią mačiau, pažinojau ir dar prisimenu. Pirmasis Stanislavos vyras buvo Rapolas Andrulis, mano tikras senelis. Jų vestuvės įvyko 1908.04.27. Tytuvėnų RKB. Antrą kartą Stanislava tekėjo 1921.02.08. Kelmėje už Stepono Vasiliausko. Man neteko pažinti mano tikrojo senelio. Bet gerai prisimenu senelį Steponą, kurį visi vadindavo papūnėliu. Buvo linksmas žmogus, mėgdavo vaikus ir kiek prisimenu, visada vaikams rodydavo kokius nors šposus. Apie kitus Antano vaikus išgirdau tik iš savo tetos Silvijanos, ją vadinome Silva. Stanislavos sesers Teofilės nepažinojau. Apie ją sužinojau tik pradėjus nagrinėti savo genealogiją ir susipažinus su savo antros eilės pussesere Marija, virtualiame pasaulyje - su Darata-Saulute. Mariją netikėtai atradau 2001 metais, išsiaiškinome, kad mūsų senelės buvo seserys. Marija,
pasiklausinėjus
savo giminių, pasakojo: Užaugus Stanislavai, ją su dideliu kraičiu ištekino už daug vyresnio ūkininko. Dėl tos priežasties seserys ir nebendravo su Aleksandru ir Stanislava. Marija su seserimis Elvyra daug kartų buvo jų abiejuose namuose, gyveno jie turtingai, laikė tarnaitę, Aleksandras ilgai buvo nevedęs, apsivedė vėlai, bijodamas, kad jo neišvežtų į Sibirą, vedė tarnaitę, susilaukė dukros Virginijos, kuri greitai mirė. Aleksandro žmona ir paveldėjo abu namus, gyvena Šiauliuose. Po mirties Aleksandro kapas buvo prastai prižiūrimas. Tik daug vėliau, po nepriklausomybės atkūrimo, nuvažiavusi ir nuėjusi aplankyti kapus, nustebau, nes ant kapo buvo uždėta juodo granito plokštė su įrašais. O kas tai padarė? Tytuvėniškiai sakė, kad tai padarė jo buvusi žmona, gyvenanti Šiauliuose. Ir mes taip manome, kad tai padarė buvusi jo žmona, pardavusi namus Tytuvėnuose. Mes su Elvyra prieš porą metų būdamos Tytuvėnuose norėjome surasti Aleksandro namą, bet tiek daug namų pristatyta, niekaip neatpažinome, nors žinome, kad buvo medinis. Aleksandras labai mylėjo savo močiutę ir daug jai padėjo. Aleksandra Petravičienė
anksti mirė, palikdama dukrą ir tris sūnus. Marija pažinojo jų vaikus: Viktoras,
Pranas, Povilas ir Mikaila, kurią mes vadindavome Mikase. Ji gyveno
Tytuvėnuose, buvo netekėjusi, labai pamaldi ir daugelį metų dirbo
tarnaite pas Aleksandrą. Ji buvo labai švelni, gražiai nuaugusi. Mes
dažnai pas ją būvodavome ir ji pas mus. Povilas buvo siuvėjas ir
gyveno Kaune. Viktoras ir Pranas nežinau ką dirbo ir kur gyveno, tik
pas mus dažnai ateidavo. Vyrai buvo gražūs ir suaugę, nes tėvai
sakydavo, kad jau laikas jiems vesti. Kiek vėliau sužinojau, kad
Viktoras ir Povilas liko nevedę, o Pranas lyg apsivedė, bet po
antros okupacijos aš jų nebuvau susitikusi ir kur ir kaip gyvena
nežinau. Mama kalbėjo, kad Petravičienė mirė po gimdymo, o kuris
vaikas vyriausias ar jauniausias nežinau. Su Tekle Určiniene
(ar Hurčiniene) daugiausiai
bendravo mamos jauniausia sesuo, kuri tada gyveno Šiauliuose. Su Hurčinais (ar Určinais) nebendravo, jie gyveno netoli Šiaulių. Šios abi seserys gyveno vargingai ir su Aleksandru nebendravo. Žinoma, kad Určinienė 1943-44 m. gyveno Šiauliuose".
|
Psl. 14